pro longā veizo
solėjės šlaps
plunksnuom solėpės
stuov angēls liūdnas mõna
doris atėdarau
īsėvedo ī vėdo
arbātas leipū padarau
kāp ėšdžiuovintė plunksnas
pasėmētės ėiškau
arbāta geront
išdrīsau ožklaust
kuo ons ont žemės
dongaus žmuogus
solėjės liūdnas vėsas šlaps
ons paveiziejė mon ī akis
sosėšokāva plunksnas
nė žuodī nepasākės
išējė pruo doris
sparnus ėšsiskleidė pakėla
ė tada šėrdī pajutau aš
ka liūdesīs pradingā
ka anām gēra bova
grīžt nomėj
kor dūšė rėma ė sošėla
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą