atsiprašau savu savim viskuom tau nesuprantamu
paleisk mane norėjimuos tavuos sapnuos įkalinus
tik veidrodis taviškės sielos aš tesu pravalomas
kasdien naujom maldom ryškiau šviesiau ir nepagražintai
dėkoju tau kad tu esi girdi matai ir ženklini
savos širdies baltosiom runom meilės dovanas
virš šios esybės virš sapnų virš tavo mano kabalos
senai sudarę sąjungas sugrįžtam susitaikyt visumai
dings laikas išbyrėjus paskutinei smėlio smilčiai
gyvenimo palaimos jūros kopose beribėje pakrantėje
šypsosimės laimingi susitikę susikibę rankomis
įžiebę kibirkštis širdy iš amžinybės dievo aukuro